Karštieji taškai: Ugnikalnių ir geologinių procesų fenomenas

Karštasis taškas – tai geologinė vieta Žemėje, kur ilgą laiką vystosi vulkaninės veiklos procesai. Pirmasis šį reiškinį aprašė mokslininkas John Tuzo Wilson’as 1963 metais. Jis pastebėjo, kad kai kurios salų grandinės atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo virš stabiliai veikiančių karštųjų taškų, esančių giliai Žemėje.

Manoma, kad karštieji taškai susidaro dėl siaurų mantijos srautų, kurie kyla iš mantijos ir branduolio ribos. Šie srautai, žinomi kaip pliumai, sukelia magmos kaupimąsi ir ugnikalnių formavimąsi. Šiuo metu pasaulyje yra apie 50 karštųjų taškų.

Žymiausi karštieji taškai

Štai keletas žymiausių karštųjų taškų:

• Havajai
• Islandija
• Galapagų salos
• Jeloustounas
• Azorų salos

Karštieji taškai gali formuoti tiek pavienius ugnikalnius, tiek vulkaninių salų grandines. Vandenynuose dažniau susidaro šios struktūros, nes čia litosfera yra plonesnė, todėl magma lengviau pasiekia paviršių.

Vystantis litosferos plokštėms, ugnikalniai, esantys virš karštųjų taškų, gali užgesti, o nauji ugnikalniai gali iškilti kitoje vietoje, kur formuojasi naujas magma židinys. Pavyzdžiui, Havajų salų ugnikalnių grandinė yra puikus pavyzdys, kaip karštieji taškai gali sukurti ilgas vulkaninių salų grandines.

Žinoma, kad karštieji taškai sudaro apie 5 % visų veikiančių ugnikalnių Žemėje. Taip pat manoma, kad vandenynų dugne gali būti dar daug nesurastų karštųjų taškų.

Karštųjų taškų ir vulkanizmo tyrinėjimai

Karštųjų taškų tyrinėjimas ne tik prisideda prie geologinių žinių plėtros, bet ir padeda suprasti, kaip vulkaninė veikla veikia mūsų planetą bei jos klimatą.

Kai kurie iš labiausiai žinomų karštųjų taškų, tokie kaip Havajai, Islandija ir Yellowstone, yra ne tik geologinių procesų liudininkai, bet ir populiarios turizmo vietos, traukiantys milijonus lankytojų kasmet.