Lietuvoje Aptiktas Nuodingas Voras: Kas Jo Pavojaus Lygis?

Prienų gyventoja Greta Tiškevičiūtė su vyru aptiko retą vorą, kurio įkandimas gali būti pavojingesnis nei vietinių rūšių. Šis voras priklauso Kilpininkų šeimai (lot. Steatoda grossa), ir nors jo įkandimas gali sukelti nemalonių pojūčių, jis nėra itin pavojingas, jei asmuo nėra alergiškas.

Pasak biologo Algirdo Vilko, Lietuvoje ši rūšis jau pastebima ne pirmą dešimtmetį, ir nors ji gali įkasti, didelė grėsmė žmonėms yra labai maža. Vorai iš tikrųjų yra nuodingi, tačiau jų nuodai dažniausiai skirti grobio paralyžavimui, o ne žmonėms pakenkti.

Greta pasidalino savo patirtimi socialiniame tinkle: „Su vyru tvarkėmės komposto krūvį, ir staiga pamačiau šį vorą. Jis pasirodė labai gražus ir neįprastas, tad vyras jį nufotografavo. Sužinojome, kad šis voras Lietuvoje gana retas.“ Ji pabrėžė, kad šeima neseniai nebuvo užsienyje, tad voras, greičiausiai, atkeliavo kartu su pirktais šienais.

Biologas Algirdas Vilkas nurodė, kad Steatoda grossa dažniausiai gyvena gyvenamuosiuose ir ūkinėse patalpose, o jo įkandimas gali sukelti tik nemalonius simptomus, tokius kaip niežėjimas ar patinimas. „Bet jeigu žmogus yra alergiškas, gali išsivystyti stipresnė reakcija“, – pridūrė jis.

Vorų Įkandimai Lietuvoje: Ką Reikėtų Žinoti?

Nors visi vorai yra nuodingi, tik kai kurios rūšys gali sukelti didesnį diskomfortą. Pavyzdžiui, vapsvavoris ir voras kryžiuotis gali įkąsti, tačiau tai įvyksta tik tuomet, kai vorai jaučiasi grėsmėje.

„Vorai, gyvenantys Lietuvoje, paprastai nėra agresyvūs, ir jie pirmi niekada nepuls. Tačiau jei su jais susiklostys nemaloni situacija, jų įkandimas bus panašus į širšės ar bitės įkandimą“, – teigia biologai.

Klimate Keičiasi: Vorų Įvairovė Didėja

Su šylančiu klimatu Lietuvoje gali atsirasti ir egzotiškesnių vorų rūšių, galinčių kelti didesnę grėsmę. „Pavyzdžiui, paprastas vapsvavoris gali tapti aktualus, nes jis didesnis už vietines rūšis ir kelia grėsmę joms“, – sako A. Vilkas.

Taip pat pastebėta, kad šių vorų plitimas gali būti susijęs su vėjo nešiojamais voratinkliais, kurie leidžia jiems keliauti dideliais atstumais. „Šių vorų plitimas vyksta lėčiau nei vabzdžių, tačiau su kiekvienais metais galime tikėtis vis daugiau naujų rūšių“, – priduria biologas.

Apibendrinant, nors Lietuvoje aptikti nuodingi vorai gali kelti nerimą, jų grėsmė žmonių sveikatai yra labai maža, ypač jei laikomasi atsargumo priemonių. Visgi, svarbu būti budriems ir žinoti, kaip elgtis susidūrus su šiais gyvūnais.