Plutonas: Nykštukinė planeta mūsų Saulės sistemos pakraštyje

Plutonas, anksčiau laikytas devintąja planeta, dabar priskiriamas nykštukinių planetų kategorijai. Jis yra Kuiperio juostoje, toli už Neptūno orbitos.

Plutono ypatybės

Plutonas yra mažas dangaus kūnas, kurio skersmuo siekia apie 2,377 kilometrus (1,477 mylių). Nykštukinėje planetoje yra plona atmosfera, kurią daugiausia sudaro azotas, metanas ir anglies monoksidas. Temperatūra Plutone vidutiniškai siekia -232 °C (-387 °F), todėl sąlygos gyvenimui ten yra nepalankios.

Moons of Pluto

Plutonas turi penkis mėnulius, didžiausias iš jų – Charonas, kuris yra beveik pusė Plutono dydžio. Charonas ir Plutonas sudaro dviem kūnams būdingą sistemą, nes jų orbitos centras yra už Plutono ribų.

Plutono atradimas ir pavadinimas

Plutonas buvo atrastas 1930 metais astronomo Clydo Tombau, o jo pavadinimą pasiūlė vienuolikametė mergaitė Venetia Burney, kuri norėjo, kad naujai atrasta planeta būtų pavadinta romėnų požemio dievu.

Orbitos savybės

Plutono orbitos trukmė yra apie 248 metų, o jo orbitos charakteristikos yra neįprastos: ji yra elipsinė ir stipriai pakrypusi. Plutonas vis dar keliauja po Saulę, ir jo artimiausias nuotolis prie Saulės buvo 1989 metais, kai jis buvo arčiau Saulės nei Neptūnas.

Plutono paviršius ir struktūra

Paviršius yra įvairus, su kalnais, lygumomis ir krateriais. Didžiausi Plutono kalnai siekia 2-3 kilometrus. Plutono vidinę struktūrą sudaro akmeninis branduolys, apgaubtas vandens ledo sluoksniu. Įdomu tai, kad manoma, jog Plutono viduje gali būti skysto vandens okeanas.

Atmosfera

Plutono atmosfera yra plona ir nestabili, susidaranti, kai paviršiaus ledai sublimuoja, kai Plutonas artėja prie Saulės. Nors Plutono atmosfera yra labai reta, ji gali laikinai išsiplėsti, kai planeta yra arčiau Saulės.

Plutono ateitis

Pasibaigus NASA misijai New Horizons, kuri 2015 m. praskriejo pro Plutoną, mokslininkai vis dar siekia atlikti daugiau tyrimų, kad geriau suprastų šios nykštukinės planetos paslaptis.