Kas nutiktų, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje?

Branduolinis ginklas – tai vienas iš galingiausių ir destruktyviausių ginklų, galinčių sukelti masines katastrofas. Ką reikštų, jei Rusija, pasinaudodama tokiu ginklu, imtųsi veiksmų prieš Ukrainą? Mokslininkai, tiriantys šią temą, teigia, kad tokių veiksmų pasekmės galėtų būti tokios, kad primintų Černobylio katastrofą.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Arnoldas Deltuva pabrėžia, kad branduolinis ginklas nėra tik Šaltojo karo reliktas. Šiandien technologijos tobulinamos visame pasaulyje: Rusija, JAV, Kinija ir kitos šalys dirba ties naujų raketų ir branduolinių ginklų kūrimu.

Pasak mokslininko, branduolinis ginklas turi pakankamai jėgos sunaikinti ne tik valstybes, bet ir didelę dalį gyvybės planetoje. Jo veikimo principas remiasi atomų branduolių skilimu, todėl išsiskiria milžiniški energijos kiekiai. Tai leidžia sukurti sprogimus, kurie yra tūkstančius kartų galingesni nei įprasti sprogmenys.

Branduoliniai ginklai gali būti skirstomi į taktinį ir strateginį. Taktiniai ginklai dažniausiai yra mažesni ir gali sukelti ilgalaikį branduolinį užterštumą, tuo tarpu strateginiai ginklai pasižymi didesne galia ir naudoja lengvuosius branduolius, tokius kaip vandenilis.

Jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Vilniaus apylinkėse, galingiausios bombos, tokios kaip Tsar, sprogimas galėtų sunaikinti visą miestą, o tolesni nuostoliai plėstųsi net iki trisdešimties kilometrų spinduliu. Nors tolstant nuo sprogimo centro poveikis silpnėja, vis tiek būtų didelių nuostolių žmonių gyvybėms ir infrastruktūrai.

Radiacijos išsiskyrimas po tokio sprogimo galėtų paveikti didelę teritoriją, sukelti gaisrus ir ilgalaikį užterštumą. Net ir 90 kilometrų atstumu nuo sprogimo epicentro žmonės patirtų didelių sužalojimų dėl spinduliuotės.

Tuo pat metu branduolinių ginklų panaudojimo galimybė kelia dideles baimės ir nerimo bangas. Pasak A. Deltuvos, nors branduolinis ginklas gali būti laikomas ekstremaliu sprendimu, kai kurie valstybių vadovai gali jį laikyti logišku pasirinkimu, ypač kai jiems kyla grėsmė pralaimėti karą.

Branduolinis ginklas – tai ne tik fizinė grėsmė, bet ir psichologinė. Pasaulis turi savo istoriją su branduoliniais ginklais, ir nors jų skaičius nuo 1986 metų sumažėjo, jų atsargos vis tiek kelia rimtų pavojų globaliai saugumo sistemai.

Kas iš tiesų yra branduoliniai ginklai – ir kas juos turi?