Mandelos efektas: kaip kolektyvinė atmintis gali klaidinti
Mandelos efektas – tai psichologinis fenomenas, apibūdinantis kolektyvinį klaidingą prisiminimą, kai daugelis žmonių įsitikinę, jog tam tikras įvykis įvyko, nors iš tikrųjų jis niekada nenutiko. Pavadinimas kilo nuo Nelsono Mandelos, Pietų Afrikos politinio lyderio, kurio mirtis 2013 m. sukėlė didelį šoką, nes daugelis žmonių prisiminė jį mirusį kalėjime devintajame dešimtmetyje.
Šis fenomenas atskleidžia, kaip žmonių atmintis gali būti formuojama ir netiksliai atspindėti realybę. Pavyzdžiui, dažnai klaidingai prisimenama, kad žinomas stalo žaidimų personažas „Turtingas dėdė“ (angl. Rich Uncle Pennybags) nešioja monoklį, nors tai niekada nebuvo tiesa.
Kitas pavyzdys: daugelis mano, kad populiari vaikų knygų serija vadinasi „Berenstein Bears“, nors jos tikrasis pavadinimas yra „Berenstain Bears“. Taip pat, kai kurie žmonės prisimena, kad „Jif“ riešutų sviestas anksčiau buvo žinomas kaip „Jiffy“.
Šių klaidingų prisiminimų priežastys gali būti įvairios. Pirmiausia, tai gali būti susiję su vaizduotės infliacija, kuomet žmonės, dažniau įsivaizduodami tam tikrus įvykius, ima manyti, kad jie iš tiesų įvyko. Taip pat svarbus yra socialinis kontekstas – žmonės linkę prisiminti tuos pačius dalykus, nes laikosi grupės nuomonės.
Be to, atminties klaidos gali būti paaiškintos tuo, kad žmonės dažnai painioja skirtingus įvykius arba užpildo atminties spragas, remdamiesi tuo, kas jiems atrodo logiška. Taip atsiranda klaidingi prisiminimai, kurie gali būti tvirtinami net ir priešingų įrodymų akivaizdoje.
Internetas taip pat ženkliai prisideda prie šio reiškinio plitimo. Socialinėse medijose ir forumuose žmonės dalijasi savo prisiminimais, o tai gali sustiprinti klaidingus įsitikinimus. Pavyzdžiui, po CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos) bandymų, kai kurie teigia, kad laikas buvo „padalintas“, o žmonės pradėjo prisiminti dalykus kitaip, kas dar labiau skatino Mandelos efektą.
Galų gale, mandelos efektas yra puikus priminimas apie tai, kaip mūsų atmintis gali būti nepatikima ir kaip svarbu kritiškai vertinti tai, ką prisimename. Nors kai kurie žmonės gali manyti, kad tai yra įrodymas apie paralelines visatas, mokslininkai teigia, kad dauguma šių reiškinių gali būti paaiškinti psichologiniais mechanizmais.