Budapešto Memorandumas: Ukraina ir Branduolinio Ginklo Atsisakymas
Budapešto memorandumas – tai tarptautinis dokumentas, pasirašytas 1994 m. gruodžio 5 d. Budapešte, kuris suteikė saugumo garantijas Ukrainai, Baltarusijai ir Kazachstanui, prisijungiant prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT). Šis dokumentas, nors ir nėra formali sutartis, atspindi svarbias politines įsipareigojimų nuostatas.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Ukraina paveldėjo didelį branduolinį arsenalą, tapdama trečia pagal galingumą pasaulio šalis turinti branduolinius ginklus. Tačiau, kaip teigė tuo metu Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, išlaikyti šiuos ginklus buvo pernelyg brangu. Dėl šios priežasties Ukraina nusprendė atsisakyti branduolinių ginklų, mainais į saugumo garantijas iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos.
Memorandumas užtikrino, kad šios šalys gerbs Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, nesinaudos jėga ir nesieks ekonominės prievartos prieš Ukrainą. Vis dėlto, po 2014 metų Rusijos invazijos į Ukrainą, šios garantijos buvo rimtai kvestionuojamos.
Po šios invazijos Ukrainos piliečiai ir politikai pradėjo svarstyti galimybę vėl įgyti branduolinių ginklų. Dalis apklausų rodo, kad apie pusę ukrainiečių palaiko branduolinių ginklų atgavimo idėją, ypač atsižvelgiant į tai, kad Vakarų reakcija į Rusijos agresiją buvo lėta ir nepakankama.
Buvo teigiama, kad Budapešto memorandumas tapo „popieriniu dokumentu“, nes jo įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Nors JAV ir JK teigė, kad juo laikomasi Ukrainos suvereniteto, Rusijos veiksmai, įskaitant Krymo aneksiją, parodė, kad šios garantijos nebuvo veiksmingos.
Ukraina, pasirašydama šį memorandumo dokumentą, tikėjosi, kad jo nuostatos padės užtikrinti jos saugumą, tačiau faktinės situacijos rodo, kad tarptautinės garantijos gali būti nepakankamos prieš agresyvius veiksmus, kaip buvo matyti 2014 metais.
Šiandien, po Rusijos invazijos, Ukraina ir toliau diskutuoja apie galimybes, susijusias su savo gynybos strategija, ir ar branduolinių ginklų atsisakymas buvo teisingas sprendimas, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.