Alaus pučas: Vokietijos nacionalsocialistų bandymas užimti valdžią

Alaus pučas (vok. Hitler-Ludendorff-Putsch) buvo nesėkmingas Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos (NSDAP) bandymas užimti valdžią, įvykęs 1923 metų lapkričio 8–9 dienomis. Šį perversmą organizavo Adolfas Hitleris kartu su generolu Erichu Ludendorfu.

1923 metų sausio mėnesį, per NSDAP suvažiavimą, partija iškėlė tikslą nuversti vyriausybę. Tuo metu partijoje buvo daug kariškių ir savanorių, kurie palaikė šias ambicingas idėjas. Lapkritį, siekiant sustiprinti savo pozicijas, Hitleris planavo perversmą, tačiau sužinojęs, kad Bavarijos vyriausybės vadovas G. von Kahr kalbės Miuncheno aludėje „Bürgerbräukeller“, jis nusprendė veikti anksčiau.

1923 metų lapkričio 8 dieną, apie 21 valandą, naciai įsiveržė į aludę, kurioje turėjo kalbėti von Kahr. Hitleris paskelbė, kad Vokietijos ir Bavarijos vyriausybės netenka įgaliojimų, o save paskelbė laikinosios vyriausybės kancleriu. Tačiau Bavarijos valdžia sugebėjo išvaikyti pučistus, per susirėmimus žuvo 16 nacių ir 3 policininkai.

Po šio nesėkmingo bandymo užimti valdžią, Hitleris buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo, o Erichas Ludendorfas buvo paleistas. Be to, NSDAP buvo uždrausta. Nepaisant to, šis įvykis išgarsino Hitlerį ir padėjo jam vėliau siekti valdžios kitais būdais, ypač keičiant partijos programą ir orientuojant ją į platesnius visuomenės sluoksnius.

Alaus pučas tapo pirmuoju žingsniu nacionalsocializmo raidoje ir atskleidė, kaip Hitleris siekė sukurti savo valdžią legaliais metodais, suvokdamas, kad tiesioginis perversmas nebuvo sėkmingas. Šis įvykis padėjo jam įgyti paramą ir palaikymą platesnėje visuomenėje.