Karibų krizė: Branduolinio karo slenksčio pavojus

Karibų krizė, dar žinoma kaip Kubos raketų krizė, įvyko 1962 metų spalio 14-28 dienomis ir tapo vienu iš įtemptiausių Šaltojo karo momentų, kai pasaulis buvo ant branduolinio karo slenksčio. Šis konfliktas kilo tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Sovietų Sąjungos (SSRS), sukeldamas didžiulę įtampą, kuri galėjo išaugti į pasaulinį konfliktą.

Visas šis nesutarimas prasidėjo po to, kai 1962 metų rugsėjį SSRS, siekdama apsaugoti Kubą nuo JAV agresijos, slapta įkūrė vidutinio nuotolio raketų bazes saloje. Šios raketos galėjo pasiekti daugumą JAV teritorijos ir turėjo branduolinius užtaisus. JAV žvalgybos lėktuvai užfiksavo raketų buvimą, o prezidentas Džonas Kenedis buvo priverstas reaguoti.

Spalio 22 dieną Kenedis paskelbė apie jūrinę blokadą, siekdamas užkirsti kelią sovietų laivams, gabenantiems ginklus į Kubą. Tuo pat metu, SSRS lyderis Nikita Chruščiovas atmetė JAV reikalavimus ir ėmėsi grasinimų, kad bet koks JAV puolimas prieš Kubą sukels rimtų pasekmių.

Spalio 26 dieną, po intensyvių derybų, Chruščiovas pasiūlė išgabenti raketas iš Kubos mainais į JAV pažadą nesiveržti į Kubą. Tačiau jis taip pat reikalavo, kad JAV pašalintų savo raketas iš Turkijos ir Italijos. Šis reikalavimas buvo ignoruotas, tačiau JAV slaptai sutiko su juo.

Galiausiai, spalio 28 dieną, krizė baigėsi, kai SSRS sutiko išgabenti raketas, o JAV pažadėjo nesiveržti į Kubą. Toks išsiskyrimas leido išvengti didelio masto karo ir padėjo užmegzti tiesioginę telefono liniją tarp Maskvos ir Vašingtono, kad ateityje būtų galima greičiau spręsti panašias krizes.

Ši krizė ne tik atskleidė įtampą tarp dviejų supervalstybių, bet ir parodė, kaip arti pasaulis buvo branduolinio konflikto. Šiandien, po daugiau nei 60 metų, Karibų krizė tebėra svarbus istorinis įvykis, primenantis apie pavojus ir iššūkius, su kuriais susiduria tarptautiniai santykiai.