Marianų Lovys: Giliausia Pasaulio Vieta Ir Jos Paslaptys

Marianų Lovys: Giliausia Pasaulio Vieta Ir Jos Paslaptys

Marianų lovys, esantis Ramiajame vandenyne, yra giliausia žinoma vieta Žemėje. Ši povandeninė įduba, užimanti apie 1500 km ilgį ir daugiau nei 7000 m gylį, pasiekia didžiausią gylį, vadinamą Čelendžerio gelme, kuri siekia net 11 034 m. Šioje giliavandenėje įduboje, kur tektoninės plokštės užslenka viena ant kitos, įvyksta neįtikėtini geologiniai procesai, kurie ir sudaro šios įdubos unikalumą.

Pirmą kartą Čelendžerio gelmė buvo atrasta 1951 m. britų žvalgybinio laivo „Challenger“ dėka, o vėliau jos gylį tiksliai išmatuoti pavyko rusų mokslininkams. Dugne slėgis siekia 1056 barus, tai yra 1071 kartą daugiau nei jūros lygyje, o vandens temperatūra svyruoja nuo 1 iki 4 laipsnių Celsijaus.

Per daugelį metų vykdytų tyrimų metu buvo pasiekta giliausios vietos dugnas. Pavyzdžiui, 1960 m. amerikiečių batiskafas „Trieste“ sėkmingai nusileido į 10 915 m gylį. Vėliau, 2009 m., giliavandenis automatinis aparatas „Nereus“ pasiekė Čelendžerio gelmę, surinkęs nuosėdų ir vandens mėginius, taip pat nufilmavęs šią nepaprastą aplinką.

2012 m. režisierius Džeimsas Kameronas tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu šią giliausią pasaulio vietą vienviečiu povandeniniu laivu „Deepsea Challenger“. Tačiau, kaip teigia mokslininkai, ši vieta vis dar yra mažai ištirta, ir joje gausu mikroorganizmų, kurie klesti dugno nuosėdose.

Tyrimai atskleidė, kad Marianų lovio dugne gyvena įvairūs mikroorganizmai, o jų populiacija netgi yra didesnė nei seklesnėse gelmėse. R. Gludo vadovaujami tyrėjai nustatė, kad Čelendžerio gelmėje bakterijų yra net 10 kartų daugiau nei kontrolinėje gelmėje, o viename kubiniame centimetre nuosėdų rasta apie 10 milijonų mikrobų.

Šie rezultatai atskleidžia, kad Marianų lovys yra ypatinga ekosistema, kurioje net ir ekstremalios sąlygos nesutrukdo mikroorganizmams klestėti. Šios įdubos tyrimas ne tik praturtina mūsų žinias apie gyvybės formas ekstremaliose aplinkose, bet ir atveria naujas galimybes moksliniams atradimams.

Daugiau informacijos apie Marianų lovį galite rasti čia.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *